Standartiniame staliniame kompiuteryje maitinimo šaltinis konvertuoja kintamosios srovės linijos įtampą į nuolatinės srovės, suteikdamas keletą kruopščiai reguliuojamų žemos įtampos esant didelėms srovės srovėms. Maitinimo šaltiniai gali būti statomi įvairiais būdais, tačiau linijiniai ir perjungiami maitinimo šaltiniai yra dvi technologijos, susijusios su šia diskusija. (Daugiau informacijos apie pasenusias technologijas, pvz., dideles mechanines variklių generatorių sistemas ir feroresonantus transformatorius.) Tipiški linijiniai maitinimo šaltiniai naudoja didelių gabaritų galios transformatorius, kad 120V kintamosios srovės kintamoji srovė būtų konvertuojama į žemą kintamosios srovės įtampą, diodinį tiltelį į žemą nuolatinės srovės dalį, o tada linijinį reguliatorių, kad įtampa sumažėtų iki norimo lygio. Linijinės įtampos reguliatorius yra paprastas naudoti, nebrangus tranzistoriaus elementas, kuris perviršį paverčia atliekine šiluma, todėl gaunama stabili galia. Linijinio maitinimo šaltinio projektavimas ir statyba yra beveik nereikšmingi. Tačiau didelis trūkumas yra tas, kad jie paprastai iššvaisto apie 50-65% savo galios kaip šilumą, paprastai reikalauja didelių metalinių radiatorių ar ventiliatorių, kad pašalintų šilumą. Antrasis trūkumas yra tas, kad jie yra dideli ir sunkūs. Pliuso pusėje linijinio maitinimo šaltinio komponentai (išskyrus transformatorius) valdo tik žemą įtampą, o išvestis yra labai stabili ir be triukšmo.
